Škotijoje gražių vietų gamtoje ieškoti su žiburiu tikrai nereikia. Viena iš vaizdingiausių, kuriose jau apsilankėme – natūralus, ledynų suformuotas amfiteatras Corrie Fee, kurį rasite Glen Doll, Cairngorms nacionaliniame parke. Iki jo ateiti visai nesunku, o pasiryžus eiti toliau, galima atrasti krioklius ir dvi munro viršūnes.
Cairngorms nacionaliniame parke yra slėnis, vadinamas Glen Doll, populiari vieta mėgstantiems vaikštinėti gamtoje. Dauguma žygių po slėnį prasideda reindžerių stotyje, kur yra mokamas parkingas (2 £ visai dienai, tik monetomis). Apie 11 val. ryto laisvų vietų dar yra, bet parkingas pilnėja tiesiog minučių bėgyje – kol suvaikštom bilietėlio, į tualetus ir žemėlapio į informacijos centrą, vietų likę vos kelios.
Pagal automobilių skaičių atrodo, kad ši vieta populiari ir kad tuo pačiu taku eis daug žmonių, bet čia tik pirmas įspūdis. Šitoje vietoje prasideda keli žygių takai, tad žmonės didelėje teritorijoje išsiskirsto labai greitai.
Pirmoji žygio dalis, vadinamasis Corrie Fee Trail – nesudėtingas takas iki vaizdingojo amfiteatro, kurį prieš daug tūkstančių metų suformavo ledynai. Į vieną pusę – apie 2,5 km miško takeliu, malonu ir nesudėtinga eiti.
Gana greitai prieiname tą vietą, iš kurios išeiti greitai nesinori. Nuotraukose parodyti tą įspūdingą gamtos kūrinį sunku, bet pabandysiu papasakoti, koks tai jausmas, kai iš miško takelio žengi į akimis sunkiai aprėpiamą erdvę, apsuptą kalnų.
Priekyje nuo gero pusės kilometro aukščio krinta krioklio vanduo, žemė padengta minkštu žalios žolės ir violetinių viržių krūmelių kilimų, kurį per pusę dalina vingiuojantis upelis. Turbūt geriausias laikas čia atvykti rugpjūtį, kai mažas kalvas žydintys viržių krūmeliai nudažo violetine spalva.
Jau ne pirmą kartą per savo gyvenimą Škotijoje sekmadieniais įsiveliame žygius, kurie kaip sekmadieniui šiek tiek per daug varginantys. Taip buvo ir tą dieną, kai priėjome amfiteatrą. Oras ten buvo puikus, ir atgal dar sukti nesinorėjo, tad nusprendėme pakilti aukščiau, iki krioklių.
Jei eisite pasižiūrėti Corrie Fee, labai rekomenduočiau neapsisukti atgal tik pamačius amfiteatro vaizdą. Pakilę iki krioklių pamatysite stulbinantį, gal netgi geresnį vaizdą – bent jau mums kvapą užgniaužė, kai lipdami viršun, pristojome pailsėti, atsisukome ir pamatėme štai tokią panoramą:
Užlipus iki krioklių, mums dar buvo negana, takelis vingiavo aukštyn – aukštyn kilome ir mes, pasižiūrėti, kur jis nuves. Ar minėjau, kad oras buvo puikus? Bekopiant į viršų, saulę pakeitė tamsūs debesys, o vietoj švelnaus vėjelio, kutenusio mus apačioje, pūtė žvarbus ir stiprus vėjas. Tą dieną lietaus gavome iš viso penkis kartus, tačiau saulė vėl išlįsdavo, išdžiovindavo sušlapusus rūbus, ir vėl viskas gerai.
Galiausiai priėjome akmenų krūvelę – ženklas, kad esame viršūnėje. Nuo čia atsivėrė puikus vaizdas į neaprėpiamas kalvas. Tai buvo mūsų pirmoji munro – taip vadinamos 277 viršukalnės Škotijoje, kurių aukštis yra didesnis kaip 3 000 pėdų (arba 914 metrų). Visai neplanuotai užlipome į Mayar, kalną esantį 928 m aukštyje virš jūros lygio.
Netoli tos vietos yra kita munro viršukalnė – Driesh (947 m), munro kolekcininkai dažniausiai renkasi šį žygį tam, kad į savo munro kolekciją įrašytų netgi dvi viršūnes.
Bet mums tai dienai buvo gana. Ir taip vietoj planuoto lengvo 5 km pasivaikščiojimo, ėjome, kopėme, lipome ir paskui leidomės 12 km. Bet kai Škotijos gamta tokia stulbinanti, sustoti kartais būna sunku
Žygio pradžia: Glen Doll Car Park, Kirriemuir DD8 4RD. Koordinatės: 56°52’15.3″N 3°10’39.0″W
Žygio atstumas: iki Corrie Fee ir atgal – 5 km; jei eisite iki Mayar ar Driesh, bendras atstumas bus 12-14 km.
Artimiausias miestelis: Kirriemuir
Autorius Jolanta Poškė
